FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    NDERLIKIMET QE SHFAQEN MBAS NJE ABORTI

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default NDERLIKIMET QE SHFAQEN MBAS NJE ABORTI

    Mesazh nga Sajmiri prej Sun Aug 24, 2008 8:57 pm

    Shumica e aborteve bėhen brenda 12 javėve tė para tė shtatzėnisė. Ka dy mėnyra: me tableta ose me operacion. Por kujdes! Ato duhet tė kryhen nga mjekėt specialistė pėr kėtė procedurė. Sepse ndėrlikimet janė tė shumta dhe tė rrezikshme. Janė dy mėnyra tė realizimit tė abortit: aborti medikal qė kryhet pėrmes tabletave dhe abortit kirurgjikal qė kryhet nga mjeku e qė konsiston nė hapjen e qafės sė mitrės dhe nxjerrjes sė embrionit. Mjekėt gjinekolog shpjegojnė ēfarė janė kėto dy lloj abortesh, ēfarė ndodh nė secilin rast dhe sa efektivė janė.
    Aborti medikal
    Bėhet brenda 7 javėve tė para tė shtatzėnisė. Mjeku pėrdor pėr abortin mjekėsor njė kokėrr qė quhet mifepriston, i cili bllokon progestertonin dhe ėshtė i nevojshėm pėr fiksimin e shtatzėnisė nė mitėr dhe pėr zhvillimin e saj. 24-36 orė pas mifepristonit, mjeku jep edhe dy tableta tė tjera, qė quhen misoprostol (citotek). Ky shėrben pėr tė nxitur tkurrjet e mitrės dhje pėr ta zbrazur atė nga pjesėt e shtatzėnisė. Shumė gra kanė hemorragji deri nė 13 ditė pas marrjes sė tij. Kjo sasi hemorragjie minimale quhet spoting dhe mund tė vazhdojė pėr disa javė.
    Ēfarė ndodh gjatė abortit medikal?
    Shumė gra kanė dhimbje nė fund tė barkut, si dhimbjet e menstruacioneve. Kanė hemorragji vaginale, si menstruacione ose diēka mė shumė. Nė kėtė situatė ju mund tė pėrdorni Ibuprofen, Tylenol, Mitrin pėr tė qetėsuar dhimbjet. Nuk keni pse tė shqetėsoheni. Kjo ėshtė njė situatė normale.
    Fe mrat duhet tė komunikojnė me mjekun kur kanė hemorragji dhe duhet tė pėrdorin mė shumė se dy peceta nė orė. Temperaturė mbi 38°Celsius pėr mė shumė se 4 orė. Kur dhimbjet vazhdojnė edhe pas pėrdorimit tė qetėsuesve.
    Sipas mjekėve, aborti mjekėsor ėshtė i sigurt nė 97 pėr qind tė rasteve. Kur ky lloj aborti dėshton duhet bėrė aborti kirurgjikal.
    Aborti kirurgjikal
    Ka dy mėnyra pėr ta kryer si abort: Aspirimi i embrionit me vakum; Dilatacioni (hapja e qafės sė mitrės me anėt tė instrumenteve kirurgjikale) dhe kyretazhi (nxjerrja dhe pastrimi i hapėsirės sė brendshme tė mitrės). Nė tė dy rastet, ėshtė mirė qė tė pėrdoren qetėsues tė dhimbjeve, pasi procedura mund tė jetė e dhimbshme. Ēfarė ndodh pas abortit kirurgjikal? Shumė gra kanė dhimbje nė fund tė barkut pas abortit. Pėr kėtė duhet tė marrin qetėsues. Ndėrsa hemorragjia mund tė vazhdojė disa ditė (1 javė mesatarisht). Sipas mjekėve, aborti kirurgjikal ėshtė i sigurt afėrsisht 100 pėr qind.
    Ndėrlikimet
    Rreth 2-3 pėr qind e pacientėve qė bėjnė abort vuajnė nga ēarja e mitrės. Shumė dėmtime mbeten tė padiagnostikuara nė momentin e abortit dhe shihen me vonesė nė njė situatė dhimbjesh. Rreziku i ēarjes sė mitrės ėshtė mė i lartė tek gratė qė kanė lindur apo qė pėrdorin anestezi tė plotė pėr tė kryer abortin. Nė shumė raste, pas ēarjes sė mitrės, duhet bėrė heqja e saj, pasi dėmtimi ėshtė mė i madh dhe shoqėrohet me hemorragji tė madhe dhe dhimbje tė forta barku. Ky ndėrlikim mund tė shoqėrohet edhe me vdekjen e gruas. Dėmtimi i qafės sė mitrės, qė shoqėrohet me qepjen e saj, ėshtė 1 pėr qind nė abortet e tremestrit tė parė. Kėto dėmtime mund tė shoqėrohen me ulje tė aftėsisė riprodhuese tė gruas. Kėto dėmtime e bėjnė qafėn e mitrės tė paaftė pėr tė ēuar njė shtatzėni nė fund, ndaj kėto gra rrezikojnė lindjen para kohe me gjithė ndėrlikimet e saj.
    Dėmtimet e qafės sė mitrės mund tė bėhen burim i infeksioneve kronike tė qafės sė mitrės, tė cilat shoqėrohen me sekrecione tė shumta dhe qė pėrsėriten herė pas here.
    Abortet e pėrsėritura rrisin mundėsinė pėr vendosje jonormale tė shtratit (placenta) qė ushqen beben. Kjo sėmundje e shtatzėnisė shoqėrohet me hemorragji gjatė shtatzėnisė dhe ka me vete rrezikun e lindjes para kohe. Nė kėto raste, lindja duhet tė bėhet me operacion pėr tė shmangur hemorragjitė e mėdha, qė janė pasojė e vendosjes jonormale tė placentės.
    Infeksionet
    Gratė qė bėjnė aborte tė pėrsėritura rrezikojnė tė kenė infeksione tė pėrsėritura, ndėr to cilat mė i shpeshti ėshtė infeksioni nga klamidia. Kėto infeksione shtrihen nė tė gjithė barkun dhe shoqėrohen me dhimbje kronike, ulin mundėsinė pėr tė ngelur shtatzėnė dhe risin mundėsinė e barrės jashtė mitre. Endometriti, qė ėshtė infeksion i shtresės sė brendshme tė mitrės, ėshtė njė tjetėr ndėrlikim qė vjen nga aborti. Zakonisht, ai ndodh kur nuk nxirren nga mitra tė gjitha pjesėt e shtatzėnisė, por mund tė ndodhė edhe kur pastrimi ėshtė bėrė nė rregull. Ky ndėrlikim mund t’i ndodhė tė gjitha grave, por ėshtė mė i shpeshtė tek adoleshentet qė kryejnė njė abort. Rreziku i kancerit tė gjirit dyfishohet pas njė aborti. E sa mė i madh tė jetė numri i aborteve, aq mė shumė rritet ky rrezik. Abortet e pėrsėritura rrisin rrezikun pėr barrė jashtė mitre, e cila kontribuon nė uljen e aftėsive riprodhuese tė grave.
    Ndėrlikimet
    Pėrafėrsisht 10 pėr qind e grave qė bėjnė abort, vuajnė nga ndėrlikimet imediate tė abortit. Ndėrlikimet mė tė shpeshta janė: infeksion, hemorragji e madhe gjatė dhe pas abortit, emboli (vendosja e trombėve nė mushkri apo nė tru), ēarje e mitrės dhe e qafės sė mitrės, ndėrlikime tė anestezisė, konvulsione, shok endotoksik (gjendje shumė e rėndė si pasojė e toksinave). Nėse gjatė shtatzėnisė sė saj tė parė gruaja ka pasur ndonjė problem, si: lindje para kohe, bebe me peshė tė ulėt, bebe me peshė tė madhe, bebe me defekt nė linjė, shtatzėni tė ndėrprera, lindje tė vonuar (pas 42 javėve), papajtueshmėri RH, lindje me operacion (section cesarea), bebe tė vdekur shpejt pas lindjes…ka shumė mundėsi qė tė njėjtin problem ta ketė edhe nė shtatzėnitė e tjera. Njė grua qė ka lindur njė fėmijė me ērregullim gjenetik ka shumė mundėsi qė tė ketė problem tė lindė edhe fėmijėt e tjerė. Pėr kėtė arsye ajo duhet tė konsultohet me gjinekologun dhe tė bėjė ekzaminimet gjenetike nė ēift.
    Fetusi
    Gjatė kohės sė shtatzėnisė, ekografia sė bashku me amniocentezėn dhe biopsinė e vileve tė trofoblastit mund tė pėrcaktojnė nėse fetusi ka ērregullime gjenetike apo jo. Nėse njė grua qė ka bėrė gjashtė ose mė shumė lindje, mundėsia e njė shumė tė shpejtė, qė mund tė shoqėrohet me shumė hemorragji pas lindjes ėshtė mė e madhe. Numri i madh i lindjeve e shton mundėsinė e hemorragjisė pas lindjeve. Kjo ėshtė nė proporcion me numrin e lindjeve. Numri i madh i lindjeve shoqėrohet me vendosje tė ulėt tė placentės (shtrati qė ushqen beben), e cila sjell hemorragji. Kjo quhet placenta previa. Para shtatzėnisė ka shumė ērregullime qė rrisin riskun pėr tė pasur probleme gjatė shtatzėnisė. Duhet tė flisni me mjekun tuaj pėr tė zgjedhur momentin mė tė pėrshtatshėm pėr tė mbetur shtatzėnė. Edhe pasi tė keni mbetur shtatzėnė, gjinekologu juaj, nė bashkėpunim me mjekun specialist, duhet t’ju ndjekė rregullisht pėr sėmundjen bazė qė keni.

      Ora ėshtė Sun Dec 11, 2016 4:46 pm