FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    KONDRADITAT DHE MITET MBI KONSUMIMIN E KAFESE

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default KONDRADITAT DHE MITET MBI KONSUMIMIN E KAFESE

    Mesazh nga Sajmiri prej Mon Aug 18, 2008 6:57 pm

    Konsumatorėt e kafesė ende nuk janė tė qartė nėse kafeja ka efekte pozitive apo negative nė shėndetin e tyre. Kjo pasi studime tė ndryshme gjatė viteve kanė dhėnė edhe rezultate tė ndryshme, madje shpeshherė edhe kontradiktore. Njė artikull i publikuar disa ditė nga e pėrditshmja amerikanė "New York Times" tregon mbi kėto studime, mitet ekzistuese rreth kafesė, dhe efektet e saj nė organizmin e njeriut. A ka mundėsi qė kėto kontradikta pėr kafenė dhe kafeinėn tė jenė tė drejta? Pėrgjigjja ėshtė po, pasi kafeja dhe ēaji, mbi tė gjitha kanė nė pėrbėrjen e tyre kimikate tė ndryshme, tė cilat mund tė ndikojnė nė forma e mėnyra tė ndryshme nė shėndetin e njeriut.
    Hidratimi
    Pėr njė kohė tė gjatė tek njerėzit dhe njė grup mjekėsh mbizotėronte mendim,i se kafeja dhe kafeina ishin diuretike. Por studimet e kryera vitet mė tė fundit treguan se njerėzit tė cilėt konsumojnė deri nė 550 miligramė kafeinė nė ditė prodhojnė urinė po aq sa ata persona tė cilėt nuk marrin kafeinė. Por konsumimi i kafeinės mbi 575 miligramė, kthehet nė diuretike. Kėshtu nėse ju konsumoni rreth 330 miligramė kafeinė nė ditė, nuk do ju duhet tė urinoni mė tepėr se nė rastin kur do tė pinit 400 mililitra ujė. Personat tė cilėt konsumojnė njė sasi tė caktuar kafeine brenda dozave tė lejuara, janė tė hidratuar, dhe ashtu si uji, ndihmon nė nevojat e organizmit pėr lėngje.
    Sėmundjet e zemrės
    Pacientėt qė kanė probleme me zemrėn, sidomos ata qė kanė presionin e lartė tė gjakut, duhet tė konsumojnė nė njė masė tė caktuar kafenė dhe kafeinėn, pasi njihen efektet e saj stimuluese. Por studimet e kryera 10 vitet e fundit nė mbi 400 000 persona treguan se rastet e sėmundjeve e zemrės nuk tregojnė rritje te njerėzit tė cilėt vazhdojnė tė konsumojnė kafen e mėngjesit, me apo pa kafeinė. "Kundėrshti qė duhen besuar", pėrfundojnė kardiologėt e Universitetit tė Kalifornisė, nė San Francisko. Evidencat tregojnė se kafeja dhe kafeina e konsumuar nė sasi tė caktuara rrit rrezikun pėr shfaqjen e problemeve tė zemrės, atakut kardiak, vdekja e hershme apo edhe prishje e ritmit tė zemrės. Por nė fakt tek 27 000 gra tė studiuara nė 15 vjet nė qendrėn e Studimeve tė shėndetit tė gruas nė Iowa, rezultoi se gratė qė pinin njė deri nė tre kafe nė ditė reduktonin nė 24 pėr qind rrezikun e problemeve kardiovaskulare.
    Hipertensioni
    Kafeina shkakton njė rritje tė lehtė dhe tė pėrkohshme tė presionit tė gjakut. Por studimi i realizuar tek disa 15 000 femra, tregoi se gratė tė cilat konsumonin kafe me apo pa kafeinė pėr njė dekadė ishin njėlloj tė predispozuarat shfaqnin shenja hipertensioni si gratė qė nuk konsumonin kafe. Njė studim i John Hopkins tek 3 000 meshkuj tregoi se ndikimi i kafes dhe kafeinės nė shfaqjen e hipertensionin ishte shumė i ulėt.
    Kanceri
    Nė vitin 1981 nė Harvard u tha se konkluzionet e njė studimi tregonin rrezikun e lartė qė sillte konsumimi i kafesė nė shfaqjen e kancerit nė pankreas. Por konsumimi i kafesė ka vazhduar gjithnjė e mė tepėr dhe studimet e mėtejshme treguan se duhani dhe kafeja ndikonte nė zhvillimin e kancerit.
    Hollimi i kockave
    Disa studime tė viteve tė kaluara thanė se konsumimi i kafesė shkaktonte hollimin e kockave dhe frakturat. Por studimet e mėvonshme treguan se kafeja ndikonte vetėn nė njė nivel tė ulėt reduktimi tė pėrvetėsimit tė kalciumit nga organizmi, dhe nuk ndikonte nė sekretimin e kalciumit. Doktor Robert Heaney nga Universiteti Creighton thotė se efektet negative tė kafeinės tek kalciumi mund tė kompensohen me dy lugė gjelle qumėsht. Ai mendon se personat tė cilėt konsumojnė kafen dhe ēajin, nuk duhet tė shqetėsohen duke menduar se kafeina ndikon negativisht nė kockat e tyre.
    Humbja nė peshė
    Ky ėshtė njė zhgėnjim. Konsumimi i kafesė rrit dhe shpejton metabolizmin. Njė studim i realizuar nga profesionalistėt tek 58 000 persona gjatė 12 vjetėve treguan se tek tė dyja sekset, edhe te femrat edhe te meshkujt tė cilėt shtonin nivelin e konsumimit tė kafeinės shtonin nė peshė, dhe nuk pėsonin aspak rėnie.

    Efektet pozitive tė kafesė nė trupin e njeriut

    Mbėrrijnė lajmė tė mira pėr ata qė konsumojnė rregullisht kafenė. Ajo madje kėshillohet si njė terapi e mirė edhe pėr njė sėrė sėmundjesh, pėrfshi atė tė zemrės, por mos u ēudisni, edhe pėr fėmijėt. Por, nuk ėshtė e kėshillueshme pėr gratė shtatzėna dhe ata me ulcerė nė stomak. "Kafeja, -thotė njė prej dietologėve mė tė njohur tė Italisė, - tė bėn mirė, ju, ashtu edhe fėmijėve." "Harrojini njoftimet frikėsuese", thotė dietologia Chiara Trombeti, e institutit Humanitas Gavazeni nė periferi tė Milanos. Ka arsye tė shėndosha shkencore pėr ta gėzuar ekspresin e mėngjesit pa u shqetėsuar pėr pasojat negative ndaj shėndetit.
    Tė dhėna shkencore
    Kafeja pėrmban taninė dhe antioksidante, qė janė tė mirė pėr zemrėn dhe arteriet. Kafeja mund tė lehtėsojė dhimbjet e kokės. Ajo ėshtė e mirė pėr mėlēinė dhe mund tė ndihmojė nė parandalimin e cirrozės dhe gurėve nė veshka. Dhe kafeina nė kafe mund tė zvogėlojė rrezikun e krizave tė astmės dhe ndihmon nė pėrmirėsimin e qarkullimit brenda zemrės. Por nuk mund tė mohohet se kafeja nuk ėshtė e mirė pėr tė gjithė. Nėse pi mė shumė se ē'duhet mund t'iu bėjė nervozė, mund tė shkaktojė shpejtim tė rrahjeve tė zemrės dhe dridhje tė duarve. Gratė shtatzėna, tė sėmurėt me zemėr dhe ata qė vuajnė me ulcera nė stomak zakonisht kėshillohen ta shmangin kafenė. Dr.Trombeti thotė se asnjė nuk duhet tė pijė mė shumė se 3-4 filxhanė nė ditė.
    Kafeja ndikon mirė pėr:
    - zemrėn e arteriet
    - dhimbjet e kokės
    - mėlēinė
    - cirrozėn
    - gurėt nė veshka
    - astmėn

      Ora ėshtė Mon Dec 05, 2016 11:31 am