FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    USHQIMI I DUHUR PER TE JETUAR 100 VJET

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default USHQIMI I DUHUR PER TE JETUAR 100 VJET

    Mesazh nga Sajmiri prej Mon Aug 18, 2008 4:04 pm

    Nė njė botė high-tech, ku shkenca dhe mjekėsia ecėn me hapa gjigante, nuk ėshtė e vėshtirė tė jetosh 100 vjeē, madje tė bėsh edhe njė jetė tė shėndetshme, nėse zbaton me pėrpikmėri rregullat e domosdoshme pėr organizmin. Vetėm kėshtu mundėsitė pėr tė jetuar “sa tė duash” janė tė mėdha. Sipas asaj qė shkencėtarėt thonė, ndėr kėto rregulla kryesore pėrfshihen stili i jetesės dhe ushqimet. Nė tė vėrtetė nuk ka studim, sidomos ata qė i kushtohen jetės sė shėndetshme dhe jetėgjatėsisė, qė tė mos pėrmendet peshku dhe perimet. Por jo vetėm kaq, peshku ėshtė edhe ushqimi mė i dashur nė recetat e dietologėve, duke e kaluar mishin pa asnjė vėshtirėsi. I pasur me pėrbėrės ushqimorė thelbėsorė ėshtė mjaft i dobishėm pėr organizmin tonė, ndaj kėshillohet tė pėrdoret mė shumė se tri herė nė javė. Ėshtė partneri mė i vjetėr i verės, ilaēi mė i mirė pėr shumė sėmundje dhe ushqimi i padiskutueshėm i darkave fisnike. Ndihmon nė uljen e kolesterolit tė keq nė gjak, parandalon alzhaimerin, demencėn, forcon kockat dhe na bėn mė inteligjentė. Vaji i tij lehtėson qarkullimin e gjakut, pėrdoret nė rastin e pezmatimit tė nyjeve dhe nė disa raste, mund tė pėrdoren pėr trajtimin e ekzemės, migrenės. Nė botė “jetojnė” mė shumė se njėzet mijė lloje peshqish dhe pothuajse tė gjithė pėrmbajnė proteina qė asimilohen mirė. Ato pėrmbajnė aminoacide, shumė tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut, si isoleucina apo valina, qė ndikojnė nė formimin e muskujve apo tė glutamines, qė vepron kundėr lodhjes. Peshqit pėrmbajnė shumė proteina, madje edhe mė shumė se mishi (nė 100 gramė peshk gjenden 27 tė tilla). Mė tė pasurit me proteina janė peshku ton dhe barbuni me 24 gramė. Vitaminat dhe proteinat janė tė domosdoshme pėr sistemin nervor, muskujt dhe kockat. Po ashtu, ata pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve. Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleniumi. Nė tė gjendet edhe njė sasi e madhe vitaminash, ku mė e rėndėsishmja ėshtė vitamina A, qė vepron kundėr dobėsimit tė shikimit nė errėsirė, vitamina D, e domosdoshme pėr forcimin e kockave dhe rakitizmit te fėmijėt. Ėshtė e vėrtetė se peshku pėrbėn ushqimin kryesor pėr njė numėr tė madh njerėzish qė nuk e fusin fare nė gojė mishin. Peshku pėrmban vitaminėn B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė dhe vitaminat B2, B12.

      Ora ėshtė Sun Dec 11, 2016 4:49 pm