FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    FAKTORET QE NDIKOJNE NE FORMIMIN E GUREVE NE VESHKA

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default FAKTORET QE NDIKOJNE NE FORMIMIN E GUREVE NE VESHKA

    Mesazh nga Sajmiri prej Tue Jul 01, 2008 7:53 pm

    Guri nė veshkė ėshtė njė masė e fortė, qė ndodh kur pėrbėrėsit e kalciumit ose kimikate tė tjera nė urinė, formojnė kristale qė ngjiten sė bashku. Kėto kristale, rriten dhe formojnė gurė, tė cilėt luhaten nga njė kokėrr gruri nė njė top golfi. Disa milionė amerikanė, shumica mes moshės 20 dhe 40, trajtohen ēdo vit pėr gurė nė veshka. Gurėt nė veshka janė mė tė zakonshme tek burrat, dhe mė saktėsisht, katėr nė pesė raste, kanė gurė nė veshka. Normalisht, urina pėrmban substanca qė parandalojnė formimin e kristaleve. Megjithatė, kjo nuk funksionon pėr tė gjithė. Disa nga faktorėt qė kontribuojnė nė formimin e gurėve tek njerėzit e prekshėm janė: marrja e pakėt e lėngjeve, infeksione kronike nė rrugėt urinare, keqpėrdorim i disa mjekimeve, bllokim i rrugėve urinare, aktivitet i kufizuar pėr disa javė, disa sėmundje tė caktuara gjenetike dhe metabolike.
    Simptomat
    Disa njerėz, mund tė mos kenė simptoma, por gjithmonė ato tė kuptohen, si: dhimbje tė mėdha nė veshka apo nė barkun poshtė dhe ndihen nė ije. Dhimbja mund tė zgjasė nga disa minuta nė orė tė tėra, tė ndjekura nga periudha qetėsie; tė vjella, temperaturė, ethe dhe dobėsi, urinė e turbullt apo me erė tė keqe, bllokim i daljes sė urinės. Prezencėn e gurėve nė veshka e identifikojnė rrezet X. Teknikat e specializuara tė rrezeve X (ndonjėherė edhe me injeksione me ngjyrė) apo me ultratinguj, mund tė pėrdoren pėr tė identifikuar mė me saktėsi masėn dhe vendndodhjen e gurėve dhe pėr tė identifikuar funksionimin e veshkave. Testet e gjakut dhe urinės mund ta ndihmojnė njė doktor pėr tė gjetur se ēfarė po e shkakton gurin dhe tė planifikojė trajtimin mė tė mirė.
    Kurimi
    Pjesa mė e madhe e gurėve nė veshka mund tė trajtohet duke rritur sasinė e marrė tė lėngjeve, ndryshime nė dietė dhe mjekime. Rreth 90% e gurėve, kalojnė vetė brenda 3 deri 6 javėve. Disa tipa gurėsh mund tė shpėrbėhen me anė tė mjekimeve; megjithatė, gurėt me pėrbėrje kalciumi (tipi mė i zakonshėm), nuk mund tė shpėrbėhet. Gurėt gjithmonė duhet tė hiqen kur ka infeksione, bllokime dhe dėmtime nė veshka. Kur heqja e tyre bėhet e domosdoshme, ekzistojnė disa metoda tė ndryshme pėr ta bėrė kėtė. Metoda mė e mirė varet nga masa, vendndodhja dhe tipi i gurit. Disa gurė hiqen duke kaluar njė instrument teleskopik tek fshikėza apo tek veshka, pėr ta nxjerrė gurin ose pėr ta copėtuar nė fragmente tė vogla me rreze lazeri apo valė tronditėse. Instrumenti teleskopik mund tė futet drejtpėrdrejtė nė veshkė pėrmes njė ēarje tė vogėl nė anėn e pacientit pėr ta nxjerrė gurin tė tėrė ose atėherė kur duhet thyer nė fragmente tė vogla. Metoda mė e re pėr ta hequr quhet "litotripsia e valėve tė goditjes jashtė trupit". Nė kėtė teknikė, gurėt thyhen nė fragmente tė vogla me anė tė tronditjes me energji tė lartė nga njė mekanizėm jashtė trupit.
    Parandalimi
    Trajtimet qė mund tė parandalojnė formimin e gurėve nė veshka janė tė mundshme nė ēdo rast. Prova tė qėndrueshme sugjerojnė se marrja e lėngjeve nė sasi tė madhe mund tė ulė rrezikun e gurėve. Pėrveē kėsaj, sapo tė zbulohet shkaku i formimit tė gurit, mund tė pėrdoren mjekime tė ndryshme apo ndryshime nė dietė pėr tė parandaluar gurėt e rinj. Tipi i mjekimit, varet nga gjaku dhe testet e urinės.

    Simptomat e shfaqura te tė sėmurėt me gurė nė veshka:
    1- Sistemi tretės: Anoreksi, pėshtjellim, tė vjella
    2- Gjaku: hemorragji si pasojė e keqfunksionimit tė trombociteve
    3- Humbja e aftėsisė tė veshkave pėr tė rregulluar pėrqendrimin e
    urinės
    4- Anemia ėshtė pasojė e mosprodhimit tė eritropoetinės
    5- Djersitje e vazhdueshme.
    6- Fryrje e trupit
    7- Ethe
    8- Dobėsi
    9- Urinė e turbullt me erė tė keqe
    10- Temperaturė

    Tumoret nė veshka, si dallohen ato
    Rreth 80% e kancereve tė veshkės janė karcinoma qelizore renale. Tumoret beninje tė veshkave mund tė rrinė nė trup si tė padėmshme. Ndėrsa tumoret malinje shpesh janė nė stad tė avancuar kur ne i zbulojmė e nė pėrgjithėsi nuk i pėrgjigjen mirė trajtimit mjekėsor. Prandaj ėshtė e nevojshme biopsia e veshkave deh nėse bėhet nė kushte sterile, si ndėrhyrje ajo ėshtė e parrezikshme pėr jetėn e pacientit. Nė kėtė rast hiqet njė pjesė shumė e vogėl e indit tė organit dhe kjo nuk pengon nė funksionimin e rregullt tė cilitdo organ qė ėshtė nė "vėshtirėsi". Vetėm zėvendėsimi i veshkės sė dėmtuar me njė tė re mund ta kthente funksionimin e tyre nė normal.

    Gurėt nė veshka jo gjithmonė tė trashėguar
    Specialistėt qė merren me sėmundjet e veshkave, deklarojnė se shfaqja e shqetėsimeve nuk ėshtė gjithmonė e trashėguar. Madje ata kanė vėnė re se pjesa mė e madhe e personave qė kanė probleme me veshkat dhe kryesisht me gurėt nė veshka, vijnė nga prindėr qė kurrė nuk i kanė ndjerė shqetėsimet, madje pavarėsisht moshės nė tė cilėn ndodhen, veshkėn e kanė organin mė tė shėndetshėm. Ajo ēfarė specialistėt u rekomandojnė tė gjithė prindėrve, nė kėtė rast ėshtė njė dietė e ekuilibruar qė nė ditėt e para tė lindjes sė fėmijės, madje ajo duhet tė nisė qė nė barkun e nėnės. Pikėrisht nė kėtė kohė nis edhe dėshira e fėmijės pėr kripė, lėngje, ėmbėlsira etj.

    Teknikat pėr ekzaminimin e gurėve nė veshka
    Prania e gurėve nė veshka e identifikohet nga rrezet X. Teknikat e specializuara tė rrezeve X (ndonjėherė edhe me injeksione me ngjyrė) apo me ultratinguj, mund tė pėrdoren pėr tė identifikuar mė me saktėsi masėn dhe vendndodhjen e gurėve, dhe pėr tė identifikuar funksionimin e veshkave. Testet e gjakut dhe urinės mund ta ndihmojnė njė doktor pėr tė gjetur se ēfarė po e shkakton gurin dhe tė planifikojė trajtimin mė tė mirė. Pjesa mė e madhe e personave qė kanė probleme me veshkat dhe kryesisht me gurėt nė veshka, vijnė nga prindėr qė kurrė nuk i kanė ndjerė shqetėsimet, madje pavarėsisht moshės nė tė cilėn ndodhen veshkėn e kanė organin mė tė shėndetshėm. Ajo ēfarė specialistėt u rekomandojnė tė gjithėve nė kėtė rast ėshtė njė dietė e ekuilibruar.

    Ilaē i ri kundėr kancerit tė veshkave
    Njerėzit me kancer nė veshka tashmė kanė shpresa pėr shėrim. Kėshtu thuhet nė hyrje tė njė studimi qė shpall ilaēin e ri Sutent si shpėtimtar tė pacientėve me kancer nė veshka. Kanceri i veshkave vazhdon tė jetė njė nga sėmundjet mė vdekjeprurėse, ndėrsa vetėm 10 pėr qind tė pacientėve mbijetojnė jo mė shumė se 5 vjet. Ēdo vit rreth 40 mijė amerikanė preken nga kjo sėmundje dhe rreth 13 mijė prej tyre vdesin prej saj. Ndėr format e trajtimit pėrfshihen, operimi, rrezet dhe kimoterapia, tė cilat nuk janė treguar tepėr tė efektshme, si dhe terapia biologjike pėrdoret mė shpesh. Dy studimet e fundit rreth ilaēit tė ri Sutent, arrijnė nė pėrfundimin se ky ilaē nė pėrgjithėsi mund t'i ndihmojė pacientėt me kėtė sėmundje shumė mė tepėr sesa trajtimi standart me interferon.

      Ora ėshtė Thu Dec 08, 2016 10:49 am