FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    SI TE BINI NGA PESHA E TE KENI NJE TRUP TE SHENDETSHEM

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default SI TE BINI NGA PESHA E TE KENI NJE TRUP TE SHENDETSHEM

    Mesazh nga Sajmiri prej Thu Jun 19, 2008 7:17 pm

    Trup i shėndetshėm. Cili ėshtė kuptimi i kėsaj fraze? Idetė qė tė vijnė nė mend janė mė tepėr individuale sesa standarde. Gjithmonė ėshtė e ēuditshme tė dėgjosh njerėzit kur thonė, “ėshtė pak i shėndetshėm!” Kjo pėrkthehet mbipeshė dhe i shėndoshė. Pra, trupi i shėndetshėm pėr shumė njerėz mund tė prezantohet nga njė formė e mirė fizike, apo siē thuhet nė gjuhėn mjekėsore shėndet kardiovaskular.
    Pini sasinė e nevojshme tė ujit
    Ujė. Pini sa tė kini mundėsi gjatė ditės. Rekomandimi ditor pėr ujė ėshtė 8-10 gota nė ditė. Uji ėshtė shumė i rėndėsishėm sepse ndihmon tretjen e ushqimit, shpejton metabolizmin e trupit, e shpėlan organizmin gjatė ditės dhe nė tė njėjtėn kohė ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr funksionimin e kyēeve tė trupit, si gjunjėt dhe bėrrylat. Njė e mirė tjetėr e ujit ėshtė qė tė bėn tė ndjehesh i ngopur, pa ngrėnė shumė kalori. Gjithashtu organizmi funksionon nė mėnyrė optimale kur nuk ėshtė i dehidratuar. Pėr ēdo 2% dehidratim, muskujt humbin 14 % fuqi.
    Ushqim me cilėsi
    Konsumoni ushqim me cilėsi. Trupi ėshtė si makinė, dhe si ēdo makinė ka nevojė pėr karburant pėr tė funksionuar mirė, madje karburant me cilėsi. Mbani mend, makinėn mund ta ndėrroni sa herė qė tė doni, por trupin e keni deri sa tė vdisni, kėshtu qė trajtojeni mirė. Zakonisht, 5-6 porcione tė vogla ushqimi ėshtė mė mirė sesa tre porcione: mėngjes, drekė dhe darkė qė ne jemi mėsuar tė hamė. Porcionet mė tė vogla treten mė shpejt nė sistemin e tretjes dhe i japin mė shumė energji trupit. Pėr ato qė nuk kanė mundėsi pėr proteinė pluhur, qumėshti pluhur, ėshtė pothuajse njėsoj sepse ka shumė aminoacide tė rėndėsishme pėr trupin dhe shėndetin. Kini kujdes, kėto porcione duhet tė pėrmbajnė me tepėr proteinė dhe mė pak karbohidrate. Zakonisht 2 gram proteinė pėr ēdo kilogram peshė trupi ėshtė mė se e mjaftueshme.
    Nė drekė, vaj ulliri
    Ky hap ėshtė pak i ēuditshėm pėr shumė njerėz, megjithatė ėshtė shumė efikas. Pas drekės dhe darkės, hani njė lugė vaj ulliri. Vaji i ullirit quhet ndryshe yndyrė e mirė (poly unsaturated), dhe ndihmon nė heqjen e dhjamit nga trupi. Pėrveē kėsaj vaji i ullirit i jep trupit energjinė e duhur pėr tė kursyer djegien e proteinave pėr energji.
    Palestėr, 3 herė nė javė
    Bėheni zakon stėrvitjen. Tė paktėn tre herė nė javė, nė mėngjes ikni nė palestėr dhe vraponi ose bėni biēikletė pėr 45 minuta, pastaj pas pune rreth orės gjashtė apo shtatė bėni stėrvitje me pesha pėr rreth 45 minuta. Ėshtė vėrtetuar qė diēka duhet tė pėrsėritet 21 herė para se tė bėhet zakon. Pra, tė paktėn 21 herė shtyjeni veten pėr tė shkuar nė palestėr. Atėherė do ta ndjeni ndryshimin menjėherė!
    Not, patina, ski
    Stėrvitje kardiovaskulare. Kėtu ėshtė fjala pėr vrap, not, biēikletė, patina, Stairmaster, Crosstrainer etj. Ēdo aktivitet qė e ngre nivelin e rrahjeve tė zemrės nė zonėn e stėrvitjes pėr njė kohė tė caktuar, forcon zemrėn. Rreth 20-45 minuta, tre deri nė katėr herė nė javė ėshtė e mjaftueshme pėr tė humbur peshėn nė mėnyrė graduale dhe tė shėndetshme. Pulsi duhet tė jetė diēka si 120-150 rrahje pėr minutė, megjithatė ka njė formulė tė caktuar pėr kėtė.

    Kėshillat e nevojshme pėr tė pasur shėndet tė plotė

    1- Pini 8-10 gota ujė ēdo ditė
    2- Hani 6-8 porcione ushqimi nė ditė
    3- Mos u kufizoni me tre vaktet, ku sasia ėshtė edhe mė madhe
    4- Pini njė lugė vaj ulliri nė drekė
    5- Pini njė lugė vaj ulliri nė darkė
    6- Bėni palestėr 3 herė nė javė
    7- Bėni not rreth 45 minuta, dy herė nė javė
    8- Bėni gjumė ēdo ditė jo mė pak se 8 orė

    Obeziteti, shkaktar sėmundjesh
    Obeziteti dhe mbipesha janė probleme qė prekin njė numėr gjithnjė e mė tė madh tė njerėzve nė ditėt e sotme. Janė njė sėrė faktorėsh qė shkaktojnė kėtė problem, ērregullimet e ushqimit, jeta sedentare, probleme tė metabolizmit etj. Por mbipesha nuk pėrbėn mė vetėm njė problem estetik, por shkakton shumė probleme nė lidhje me shėndetin. Obeziteti dhe depozitimi i masės dhjamore nė pjesėn e barkut pėrbėjnė faktorė rreziku pėr shumė sėmundje si: veshkat, diabeti, sėmundje kardiovaskulare etj. Korrigjimi i kėtyre problemeve pėr tė shmangur pasojat e tyre nė lidhje me shėndetin bėhet vetėm nėpėrmjet njė dietė tė ekuilibruar, qė do tė thotė njė dietė qė duhet tė pėrmbajė tė gjithė ushqimet, por nė sasi tė caktuara sipas nevojave fiziologjike tė gjithsecilit. Rėnie e shėndetshme ėshtė rėnia graduale 4 deri nė 5 kile nė muaj.

    Uji njė komponent qė shmang shėndoshjen
    Njė nga gjėrat mė tė rėndėsishme qė ne shpesh e harrojmė ėshtė uji. Ēdo njeri i rritur duhet tė pijė 1 e gjysmė deri 2 litra ujė nė ditė nė varėsi tė peshės sė tij. Jo vetėm qė trupi ka nevojė pėr ujė, por uji gjithashtu pengon shėndoshjen. Njė njeri qė pi ujė nė mėnyrė tė vazhdueshme gjatė ditės, nuk ndien shumė uri. Ngrėnia e frutave dhe e zarzavateve tė freskėta, mundėsisht tė pagatuara, pėrdorimi i kufizuar i karbohidrateve si: buka, sheqernat kthehen shpejt nė dhjamė, zgjedhja me kujdes e ushqimeve sidomos atyre tė gatuara, mėnjanimi i ushqimeve “tė shpejta” e tė skuqura, aktiviteti, etj. tė cilat ndihmojnė shumė nė rėnien e peshės. Si pėr meshkuj dhe pėr femra stėrvitja ndihmon pėr tė mos u shėndoshur. Ėshtė mėnyrė mė e mirė, qė ndihmon nė djegien mė tė shpejtė tė kalorive.

    Dieta dhe roli i kripėrave minerale
    Vitaminat dhe kripėrat minerale e ndihmojnė trupin qė tė ruajė njė formė sa mė tė mirė. Njė dietė e mirė duhet tė sigurojė tė gjitha vitaminat dhe kripėrat minerale qė janė shumė tė nevojshme pėr organizmin. Edhe pse duhen nė sasi tė vogla ato janė tė pazėvendėsueshme. Ato veprojnė sė bashku. Kripėrat minerale ndihmojnė nė strukturat kockore, krijimin e njė ekuilibri tė sistemit ujor tė organizmit, nervat dhe reagimet muskulore. Materiale tė rėndėsishme janė: kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A,E, D, K mund tė magazinohen, ndėrsa vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė rregullisht. Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kripėrat minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre. Mjaft vitamina pėrmbajnė dhe lėkurat e frutave.

    Varietetet dhe “kombinimet” e ushqimeve
    Ka disa lloje ushqimesh qė duhet tė hahen tė shoqėruara me tė tjera, sepse kėshtu bėhen mė tė dobishme pėr organizmin tonė. Studimet e bėra kanė treguar se nėse konsumohen karotat e grira nė formė sallate, pa i hedhur vaj ulliri, pakėsohet sasia e kalorive qė merr, por humb edhe marrjen e betakarrotinės qė ėshtė shumė e dobishme pėr trupin. Viatamina A, sikurse vitaminat D, E, K; absorbohen nga organizmi vetėm nė prani tė yndyrnave. Mė pėrpara konsiderohej e papėrshtatshme tė bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Sot mendohet se po t’i shtosh llojeve tė ndryshme tė brumėrave pak fasule, bizele apo thjerrėza plotėsohen mė mirė nevojat e trupit pėr proteina. Por ka dhe ushqime tė cilat kėshillohet tė mos konsumohen bashkė. Kėshtu kur djathi hahet bashkė me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorrėt.

      Ora ėshtė Fri Dec 02, 2016 10:53 pm