FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    15 hidrocentralet e dhėna me koncesion nė 2008-n

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default 15 hidrocentralet e dhėna me koncesion nė 2008-n

    Mesazh nga Sajmiri prej Tue May 27, 2008 9:56 pm

    Gjatė pesė muajve Kėshilli i Ministrave ka miratuar vendimin pėr ndėrtimin me koncesion tė 15 hidrocentraleve. Kontrata pėr ndėrtimin e kėtyre hidrocentraleve ėshtė lidhur ndėrmjet Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės me shoqėritė e interesuara. Kontrata pėr ndėrtimin me koncesion tė kėtyre hidrocentraleve ėshtė bėrė nė formėn BOT (Ndėrtim, Operim dhe Transferim). Me dhėnien me koncesion tė kėtyre hidrocentraleve dhe vėnien e tyre nė funksion tė plotė, mendohet tė marrė fund edhe problemi i energjetikės. Ndėrtimi i kėtyre veprave pritet tė pėrmirėsojė me 20 pėr qind rritjen e nivelin tė prodhimit tė energjisė elektrike. Sasia prodhuese e kėtyre HEC-eve do tė variojė nga 2 deri nė 10 megavat.
    Hidrocentralet
    Kėshilli i Ministrave gjatė periudhės janar-maj ka miratuar kontrata pėr ndėrtimin e 15 hidrocentraleve me koncesion nė vendin tonė. Kontrata pėr ndėrtimin me koncesion tė hidrocentraleve ėshtė lidhur ndėrmjet Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės me firmat e interesuara. Kjo kontratė ėshtė nė formėn BOT. Kėto hidrocentrale janė: Klos, Bishnica 2, Gur Shpatė, Niēe, Kabash 1, Kabash 2, Tuēep 2, Stravaj, Kacni, Lapaj, Steblevė, Labinot Mal - Elbasan, Gur Shpat, Bishnica 2, Qytezė.
    Procedurat
    Shoqėritė vendase apo tė huaja duhet tė aplikojnė pėr marrjen me koncesion tė hidrocentralit. Gjatė aplikimit shoqėritė duhet tė plotėsojnė kėrkesėn sipas formularin tipi 1 "Pėr hidrocentralet". Ndėrkohė formulari pėrmban dokumentet teknike, si dhe ato juridike. Dokumentet teknike janė projekti, studimi hidrologjik, studimi gjeologjik, plani-biznesi, raporti mbi ndikimin e mjedisit, gjithashtu duhet edhe licenca e specialistėve qė kanė realizuar projektin. Ndėrkohė, nė bazė tė ligjit pėr dhėnien me koncesion, realizuesve tė parė tė projekteve u takon 10-pėrqindėshi. Sipas tė njėjtave burimeve, blerja e energjisė nga kėto HEC-e do tė jetė me ēmimin e tregut. Ndėrsa kostoja e shpronėsimit tė vendosjes sė digave do tė paguhet nga ana e qeverisė. Ekspertėt e ndėrtimit tė hidrocentraleve thonė se vendi ynė, nėse do tė shfrytėzonte plotėsisht burimet ujore, ato do tė arrinin nė mbi 15 miliardė kilovat nė orė.

    Hidrocentralet qe do ndertohen me koncesion

    1. Hidrocentrali Klos

    2. Hidrocentrali Bishnica 2

    3. Hidrocentrali Gur Shpatė

    4. Hidrocentrali Niēe

    5. Hidrocentrali Kabash 1

    6. Hidrocentrali Kabash 2

    7. Hidrocentrali Tuēep 2

    8. Hidrocentrali Stravaj

    9. Hidrocentrali Kacni

    10. Hidrocentrali Lapaj

    11. Hidrocentrali Steblevė

    12. Hidrocentrali Labinot Mal - Elbasan

    13. Hidrocentrali Gur Shpat

    14. Hidrocentrali Bishnica 2

    15. Hidrocentrali Qytezė

    Dokumentet teknike

    1. Projekti, i cili duhet tė pėrmbajė:
    a. Studim fizibiliteti mbi zgjidhjen teknike pėr njė shfrytėzim optimal tė potencialit ujor.
    b. Preventiv tė detajuar dhe kostot
    c. Grafikun e zbatimit tė projektit
    cc. Pėrzgjedhjen e makinerive dhe pajisjeve qė do tė pėrdoren
    d. Studimi mbi mėnyrėn e lidhjes me sistemin
    e. Materiali grafik

    2. Studimi hidrologjik

    3. Studimi gjeologjik

    4. Plan-biznesi

    5. Raport mbi ndikimin nė mjedis

    6. Tė ketė marrė informacion nga Kėshilli i Basenit Ujor tė Zonės ku do tė zbatohet koncesioni, pėr prioritetin dhe pėr sasinė e ujit qė mund tė pėrdoret pėr prodhimin e energjisė elektrike.

    7. Licencat pėrkatėse tė specialistėve qė kanė kryer studimet dhe oponencėn.

    Prodhimet bujqėsore plotėsojnė 80 % tė nevojave tė vendit
    Prodhimi bujqėsor vendas gjatė kėtij sezoni veror po plotėson 80 pėr qind tė nevojave tė tregut. Sipas burimeve nga Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit, gjatė kėtij sezoni veror prodhimi i produkteve bujqėsore nė fushė dhe nė sera shėnoi njė rritje prej 3 pėr qind, nė krahasim me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar. Pėr kėtė vit, nė shkallė vendi, sipėrfaqet e mbjella me sera u rritėn edhe me 130 hektarė, duke ndikuar nė daljen nė tregje mė herėt tė mė shumė produkteve bujqėsore tė stinės. Sipas specialistėve, sezoni i prodhimit tė produkteve bujqėsore nė fushė sapo ka nisur dhe pritet njė rritje e mėtejshme e treguesve tė prodhimit.

    Gjatė 2008-2011, tė ardhurat nga akciza parashikohen tė rriten
    Tė ardhurat nga akciza parashikohen tė rriten gjatė periudhės 2008-2011. Sipas burimeve nga Ministria e Financave, pėr periudhėn 2008-2011 tė ardhurat nga akciza parashikohen tė rriten, duke arritur nė 3.9 pėr qind tė PPB nė vitin 2011, nga 3.6 pėr qind e PPB nė vitin 2008. Sipas tė njėjtave burime, parashikimi i tė ardhurave nga akciza ėshtė mbėshtetur nė trendin historik tė realizimit tė kėtyre tė ardhurave, si dhe aspektet makroekonomike. Rritja ekonomike prej 6.5 pėr qind nė vitin 2009, 7 pėr qind nė vitin 2010 dhe nė po tė njėjtėn masė nė vitin 2011, si dhe njė normė konstante inflacioni prej 3 pėr qind pėrgjatė kėsaj periudhe, janė treguesit mbi tė cilėt mbėshtetet rritja e kėtyre tė ardhurave. Ndėrkohė, nė tė ardhurat nga akciza pritet tė japin ndikim pozitiv edhe pėrmirėsimet administrative.

      Ora ėshtė Sat Jan 21, 2017 6:23 pm