FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    Koha mė e pėrshtatshme pėr marrėdhėnie seksuale

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default Koha mė e pėrshtatshme pėr marrėdhėnie seksuale

    Mesazh nga Sajmiri prej Tue May 27, 2008 9:50 pm

    Kishit menduar ndonjėherė se cila ėshtė koha mė e pėrshtatshme pėr tė kryer marrėdhėnie seksuale? Po ndikimin qė mund tė ketė seksi dhe diferencėn qė bėn njė orė nga njė tjetėr? Studiuesit i janė pėrveshur punės kohėve tė fundit pikėrisht pėr kohėn mė tė efektshme pėr tė kryer marrėdhėnie seksuale. Jo vetėm nė Evropė, por edhe pėrtej saj vijnė konkluzionet e tyre, tė cilat rrahin nė njė pikė: koha e duhur pėr tė kryer marrėdhėnie seksuale ėshtė mėngjesi. Le tė ecim sė bashku me rezultatet e kėrkimeve mė tė fundit botėrore.
    Ra zilja. Zgjohuni
    Zilja e orės bie pėr seksin kėtė mėngjes. Mė nė fund shkenca i jep njė vėmendje tė veēantė tė bėrit seks nė mėngjes, para se tė kėndojė gjeli dhe tė hedhim nga shtrati edhe partnerin tonė. Tė bėsh dashuri nė agim ėshtė shumė mė e shėndetshme se sa mund tė mendohet. Ky ėshtė konkluzioni i njė kėrkimi tė "Queen University" tė Belfast, tė cilin e ka publikuar sė fundmi "The Sun", qė i atribuohet seksit nė mėngjes dhe tė mirave qė i sjell ai organizmit.
    Anėt pozitive
    Ky aktivitet fizik nė mėngjes tė bėn mirė, pasi vė nė lėvizje njė grup muskujsh, ėshtė njė gjimnastikė e mirė pėr zemrėn, i bėn mirė qarkullimit tė gjakut, mban nėn kontroll presionin aritmik, i bėn mirė sistemit imunitar dhe mban nėn kontroll peshėn trupore. Frekuenca e raporteve tė ēiftit nė mėnyrė qė tė japin efektin e duhur, duhet tė bėhen jo mė pak se tre herė nė javė, nė tė kundėrt rezultatet e lartpėrmendura nuk do tė jepnin rezultatin optimal. Tė mbash kėtė frekuencė orari
    javor ndikon mė shumė tek meshkujt sesa tek femrat. Nė momentet qė arrihet orgazma, shpjegojnė studiuesit, niveli i ositoksinės, hormoni qė na bėn tė ndihemi mirė, bėn qė tė krijohet njė ekuilibėr dhe tė largojė format e ndryshme tė atritit. Nė tė njėjtėn kohė vihet nėn kontroll kortisolo, hormoni pėrgjegjės qė shkakton stresin. Por nuk ėshtė e gjitha kjo. Nė spermė ndodhet hormoni qė largon rrezikun e depresionit. Seksi vė nė lėvizje dhe prodhimin e testosteronėve. E gjitha kjo nėse bėhet seks nė mėngjes ėshtė premtuese jo vetėm pėr nisjen mirė tė ditės, por edhe mbarėvajtjen e saj.
    Ora e pėrshtatshme
    Studimi irlandez nga ana tjetėr ėshtė mbėshtetur edhe nga burime tė tjera. Kėshtu, studioja "Centro Artes" nė Torino, e specializuar pėr tė diagnostikuar trajtimet e sterilitetit nė ēift, nė teknikat e riprodhimit dhe nė kirurgjinė moderne, arrin nė tė njėjtin pėrfundimin, por ama edhe duke regjistruar kohėn mė tė pėrshtatshme, qė ėshtė gjysmė ore, nga 6.30 deri nė 7.00, kohė nė tė cilėn aktiviteti seksual jep frytet e duhura. Por kjo nuk shėrben vetėm pėr tė mirat e organizmit, por edhe pėr njė gjė mjaft tė rėndėsishme. Kėshtu, nėse dėshironi fėmijė, pikėrisht nė seksin e mėngjesit duhet tė mbėshteteni. Nė mėngjes, me mendjen ende pak tė pėrgjumur, trupi i ēlodhur, nervat e shtendosur, ėshtė mė e lehtė dhe pėr gjendjen psikofizike. Nga ora 6.30 deri nė shtatė, tek meshkujt regjistrohet niveli mė i lartė i testoseronit. Edhe nė blogun gjerman, Liebe and Beziehungsblog (dashuri dhe raporte tė shėndetshme) konfirmon se "ora e dashurisė" ėshtė mes orės 8 deri nė 9 tė mėngjesit, kohė nė tė cilėn gjaku i meshkujve shpėrthen tek testosteronėt, por edhe nė 7 tė mėngjesit pėrqendrimi i hormoneve nė gjak ėshtė shtatė herė mė tepėr se sa gjatė gjithė ditės.
    Mendimet e tjera
    Ndėrsa Juergen Zulley, profesor nė Universitetin e Regensburg, ekspert gjerman nė kėtė fushė, ėshtė dakord qė momenti mė i mirė pėr tė bėrė seks nė mėngjes ėshtė mes orėve 6 deri 9 tė mėngjesit, pasi eksitimi hormonal ėshtė mė i madh se nė ēdo orė tjetėr. Konfirmimi vjen edhe nga pjesa tjetėr e Evropės. Njė sondazh rreth zakoneve seksuale tė ēifteve franceze e publikuar nė revistėn "Psychologie", tregon se 21 pėr qind e grave preferojnė tė bėjnė seks nė mėngjes. 16 pėr qind preferojnė paradite, ndėrsa 33 % e meshkujve janė tė gatshėm tė bėjnė seks nė ēdo moment tė ditės. Pjesa mė e madhe e ēifteve e pėrqendrojnė seksin nė jo mė shumė se 30 minuta. 20 % mė shumė se 30 minuta, 14 % nė 20 deri nė 25 minuta dhe 10 %, mė pak se 10 minuta.

    Praktikat seksuale
    Shumica e praktikave seksuale, qofshin midis njerėzve me seks tė kundėrt ose tė njėjtė, zakonisht pėrfshijnė prekjen, eksitimin dhe afeksionin. Pėrvojat seksuale mund tė kenė tė bėjnė sa me emocionet aq edhe me aktet fizike. Marrėdhėniet pozitive midis dy partnerėve mund tė kenė njė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė marrėdhėniet e tyre seksuale dhe nė ndjenjat intime mes tyre. Disa njerėz besojnė se nuk ka kuptim tė ketė marrėdhėnie seksuale po tė mos tė ekzistojė dashuria midis dy partnerėve. Por ka tė tjerė qė nuk kanė njė partner tė rregullt dhe vazhdojnė tė kenė marrėdhėnie seksuale aktive. Marrėdhėniet seksuale dhe dashuria nuk janė saktėsisht e njėjta gjė. Megjithatė, pėr shumė njerėz dashuria dhe marrėdhėniet seksuale shkojnė sė bashku. Mjetet e informimit shpesh i portretizojnė marrėdhėniet seksuale ose si njė aktivitet i natyrshėm qė ėshtė eksitues dhe pa rreziqe, ose si njė aktivitet i dėmshėm, anormal dhe i rrezikshėm.

    Nxitjet e momentit
    Vendimi pėr tė pasur marrėdhėnie seksuale ėshtė njė vendim i madh dhe ėshtė e rėndėsishme tė kuptohen pasojat e njė vendimi tė tillė. Mund tė jetė njė mrekulli, por ju mund tė ndjeheni fajtorė dhe tė zhgėnjyer mė pas, nėse mendoni se nuk morėt vendimin e duhur dhe nėse nuk ndjeheshit tė gatshėm pėr tė hyrė nė marrėdhėnie tė tilla. Njerėz tė ndryshėm vendosin tė fillojnė aktivitetin seksual pėr arsye tė ndryshme: nga kurioziteti, nga tė qenit nėn presionin e partnerit tė tyre, sepse duan tė kėnaqin partnerin tjetėr, ose sepse shokėt/shoqet e tyre e bėjnė njė gjė tė tillė. Disa tė tjerė vendosin qė tė presin derisa tė martohen ose ta njohin mirė partnerin. Nganjėherė ky ėshtė njė vendim qė njeriu e merr nga nxitja e momentit, por, gjithsesi, nuk ėshtė gjithmonė njė vendim i lehtė pėr t'u marrė. Por mos harroni se mund tė thoni edhe jo. Dhe, pavarėsisht nėse thoni po ose jo, mendoni si pėr pasojat e mundshme, ashtu edhe pėr kėnaqėsinė.

    Marrėdhėnia seksuale
    Marrėdhėnia seksualė ėshtė si njė zjarr qė gjithkush do ta dėshironte. Pėr sa kohė shprehet nė pėrkushtimin mbrojtės tė njė marrėdhėnieje qė bazohet nė ndjenja dhe dashuri, ėshtė i mrekullueshėm, i ngrohtė dhe romantik. Por kur marrėdhėnia pėrdoret thjesht pėr kėnaqėsi atėherė kthehet nė rutinė. Dhe pornografia e nxjerr seksin jashtė kontekstit tė ndjenjave. Pornografia ėshtė njė biznes i madh qė bėn shumė para pa u kujdesur se si. Ata tė tregojnė ēdo gjė qė mendojnė se do tė tė bėjė tė vish tė blesh prapė. Imazhet e seksit qė jep pornografia shihen ditėt e sotme nga shumė njerėz, ku mes tyre mund tė kėtė dhe nga ata qė nuk lejohen pėr shkak tė moshės. Njė nga fushat mė jetėsore tė mjedisit mendor ėshtė njė ide e shėndetshme e asaj qė ne jemi seksualisht. Nėse kėto ide ndoten, njė pjesė kyēe e qenies sonė shtrembėrohet. Kultura pornografike tė thotė se seksi, dashuria dhe intimiteti janė e njėjta gjė.

      Ora ėshtė Thu Dec 08, 2016 10:48 am