FORUM CHAT MUZIKE TEMA FOTO INFORMACIONE


    Nxitėsit seksuale dhe zonat e kėnaqėsisė qė janė nė tru

    Share

    Sajmiri
    Webmaster
    Webmaster

    Numri i postimeve : 1031
    Age : 32
    Registration date : 17/04/2008

    default Nxitėsit seksuale dhe zonat e kėnaqėsisė qė janė nė tru

    Mesazh nga Sajmiri prej Tue May 27, 2008 9:33 pm

    Tė gjitha shqisat vihen nė lėvizje dhe funksion gjatė tėrheqjes dhe joshjes seksuale. Pėrmes njė vėshtrimi, parfumi apo zėri, ngjallet dėshira dhe fillojnė rrahjet e zemrės pėr dikė tjetėr. Me suksesin e neurobiologjisė, tė neurofarmakologjisė, dihet diēka mė shumė rreth kėsaj ndjenje tė kėndshme qė e merr zanafillėn e vet nė tru, duke filtruar nėpėr tė gjitha venat. Kjo ndodh nga hormonet qė shkaktojnė dėshirėn dhe luajnė rol kyē pėr kėnaqėsinė qė ndjejmė. Qė nė momentin e puthjes, tė pėrkėdheljeve tė njėpasnjėshme, tė stimulimit tė zonave erogjene, etj; dopamina, njė neuromediator antidepresiv, furnizon me energji, duke forcuar vrullin dashuror. Mė pas me orgazmėn, janė neurotransmetuesit, endorfinat, ato qė krijojnė njė gjendje euforike, e cila tė ēon nė atė qė quhet “qiellin e shtatė”. Gjatė kėtyre momenteve te ekstazės, si tė burri edhe tek gruaja ka njė prodhim tė oksitinės, njė neurotransmetues, i cili i bėn njė ē’tensionim total trupit nė momentin pas orgazmės. Kjo zbrazje hormonesh ėshtė njė terapi e vėrtetė pėr njerėzit qė janė me ankthe.
    Kėnaqėsia dhe ndjesitė
    Qė tė gjithė ne kemi nė trurin tonė zona tė kėnaqėsisė apo tė dhimbjes. Gjatė njė veprimi seksual harmonik, tė dy partneret ēlirohen plotėsisht nga kėto zona qė korrespondojnė me probleme tė jetės sė pėrditshme, duke u ē’tendosur nga tė gjitha problemet dhe duke eliminuar kėshtu stresin. Kjo ndjesi mund tė zgjasė disa ore ose gjithė ditėn. Kėto ndjesi janė tė dobishme pėr gjendjen shpirtėrore, humorin, mirėqenien. Ėshtė e kėshillueshme qė tė gjithė ata persona qė ndihen nėn ndikimin e stresit dhe depresionit, qė tė gjejnė njė seksualitet normal, pa pritur qė gjithēka tė rregullohet nga mjekimet antidepresive. Njė seksualitet i kėnaqshėm forcon dhe vlerėsimin pėr vetveten. Ai apo ajo qė ndjehet mirė nė seksualitetin e vet, influencohet nė mėnyrė pozitive. Por pėr vlerėsimin ndaj vetvetes ka njė dallim midis femrės dhe mashkullit, pasi burrat shqetėsohen mė shpejt kur kanė probleme tė ereksionit.
    Efektet e jetės seksuale
    Personat qė kanė njė jetė seksuale tė kėnaqshme vuajnė mė pak nga hipertensioni dhe sėmundjet kardiovaskulare. Hipoteza e studiuesve tė cilėt treguan kėto rezultate pas studimeve tė kryera ishte: seksi, ashtu si dhe njė ecje sportive, parandalon akumulimin e dhjamėrave dhe ndihmon nė eliminimin e toksinave. Mjekėt nuk janė tė bindur pėr vetitė qė sjellin rrahjet e zemrės sė tė dashuruarve, megjithatė ata mendojnė se njė seksualitet harmonik mund tė shprehe njė gjendje tė mirė kardiovaskulare. Ka vetėm 6-7 vjet qė problemet e ereksionit lidhen jo vetėm me funksionimin jo aq tė mirė tė ilaēeve, por dhe me shėrimin e sėmundjeve kardiake apo me origjine psikologjike e urologjike. Sot dihet se disa sėmundje mund tė shoqėrohen me probleme tė ereksionit mashkullor siē janė: diabeti, hipertensioni, hiperkolesterolemia, patologjitė kardiovaskulare, etj. Kur njė burrė rreth moshės 55-vjeēare shkon te mjeku pėr probleme tė ereksionit, sigurisht qė parashikohet ekzistenca e kėtyre sėmundjeve. Gjendje tė tjera tregojnė pėr sėmundje kardiake apo shenjat qė kanė ata qė ndjejnė rrahje tė forta apo dhimbje gjoksi. Nė sajė tė njė problemi qė lidhet me ereksionin mund tė parandalohet dhe njė infarkt.

    ....................

    Nxitja dhe eksitomi nė intimitet

    Diskutimet janė pjesė normale e njė marrėdhėnieje e rėndėsishme ėshtė qė tė mos mbani mėri mė partnerin apo partneren tuaj. Vėrtet qėndrimi natė pėr natė me tė njėjtin person nė shtrat, mund tė jetė i mėrzitshėm, ka disa mėnyra pėr t’i rikthyer intimitetit nxitjen dhe eksitimin. Pas pėrfundimit tė muajit tė mjaltit nisin bisedat e pėrditshme, ku nė pjesėn nė tė madhe tė rasteve kanė fjalė tė pėrsėritura, ėshtė e lehtė tė mėrziteni. Ju do tė filloni tė bėni seks pasi nuk u ka mbetur gjė tjetėr me tė cilėn tė kaloni kohėn, pasi edhe nė televizion nuk ka asgjė interesante. Shumė njerėz besojnė se e shijojnė mė shumė seksin nė ditėt e para dhe gjithēka mbaron aty. Por nė fakt ėshtė krejt e kundėrta, seksi mund tė pėrmirėsohet sesa tė pėrkeqėsohet dhe ėshtė shumė e lehtė qė t’i risjellėsh sėrish “freskinė” e dikurshme. Nėse njė ēift ka disa kohė qė ka nisur marrėdhėnien, atėherė jeta seksuale mund tė bėhet mė eksituese.

    ....................

    Sjelljet romantike dhe joshėse

    Pėr t’i mbajtur gjėrat tėrheqėse, duhet tė gėrshetoni sjelljet romantike me ato joshėse, pasi kjo e bėn mė tė tėrhequr njeriun qė keni nė krah. Sipas individėve tė ndryshėm, tė cilėt kanė bėrė tradhti nė lidhjen e tyre, tregojnė se nė fakt ata kėrkojnė dashuri dhe kėnaqėsi seksuale, tė cilėn nuk marrin nė partnerėt e tyre. Por nė kėrkime tė ndryshme, tė gjithė ēiftet kanė pohuar se edhe pse jo shumė e kėnaqshme, jeta e tyre seksuale nė ēift ishte mė e mirė se ajo qė mund tė merrnin jashtė saj. Ndjesia se magjia ėshtė venitur shkaktohet nga shuarja e adrenalinės. Herėt a vonė bėhet e qartė se si do tė jetė rrjedha e dashurisė suaj, po ashtu edhe kurioziteti se ēfarė mund t’i dhuroni njėri-tjetrit nė shtrat. Ėshtė e rėndėsishme qė tė dy partnerėt t’i japin mundėsi njėri-tjetrit tė zbulojė prekje, teknika dhe preferenca tė tjera, tė ndryshme nga ato qė janė dhėnė nė fillimet e njohjes, duke nisur mė puthjen e parė.

    ....................

    Dėshira forcon lidhjet emocionale

    Zbulimet e reja mbi mekanizmat neurofiziologjike, tė cilat diktojnė shumė sjellje njerėzore, tė shtyjnė te ky drejtim i vetėm: eksplorimi i mendjes duhet tė ecė me hapa tė barabartė me eksplorimin e reaksioneve neuro-kimike tė lidhura me kėnaqėsinė, qė angazhojnė gjithė organizmin. Ajo qė vė nė lėvizje njė seri procesesh neuro-kimike zinxhir lind nga njė nevojė parėsore e species: riprodhimi. Atė e ndiejnė tė dyja sekset, si femrat dhe meshkujt. Kjo ndjesi ėshtė e udhėhequr nga hormonet mashkullore, mbi tė gjitha nga testosteroni, aleat i madh i eksitimit. Te femrat, hormonet estrogjene kanė njė rol tė madh nė mirėqenien psikofizike tė tyre dhe kanė njė rol paraprak pėr njė epsh tė shėndetshėm, ndėrkohė qė prolaktina, hormoni qė nxit prodhimin e qumėshtit, ushtron njė efekt frenues. Por ka hormone tė tjera qė, dhe pse mė pak tė njohur, ndikojnė mjaft nė atė mister tė quajtur dėshirė, e cila pėrforcon lidhjet emocionale.

      Ora ėshtė Mon Dec 05, 2016 11:31 am